HALOTERAPIJA TAI NE MEDIKAMENTINIS GYDYMAS DIRBTINAI SUKURIANT DRUSKŲ KASYKLŲ MIKROKLIMATĄ SU PASTOVIA TEMPERATŪRA IR PASTOVIU ORO DRĖGNUMU.

• plaučių, kvėpavimo takų ir odos patologijoms gydyti bei susirgimų profilaktikai;
• kvėpavimo higienai;
• virusinių infekcijų ir peršalimų ligų profilaktikai;
• prasidėjus alergijai dėl buitinių ir pramoninių dirgiklių;
• padidėjus jautrumui cheminėms medžiagoms;
• kilus depresijai bei kitiems psichiniams susirgimams.

• serga chronišku plaučių susirgimu, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchitu, pneumonija, mukoviscidoze;
• serga respiratorine alergija, pvz. polinoze (šienlige), alerginiu rinitu, ir kt.;
• dažnai serga rinitu, sinusitu, faringitu, turi išvešėjusius adenoidus bei serga kitomis LOR patologijomis.

• ūmių virusinių respiratorinių infekcijų profilaktikai ir gydymui;
• respiratoriniams kvėpavimo takams valyti nuo atmosferos užterštumo, tabako dūmų bei profilaktinei higienai;
• odos susirgimams gydyti bei profilaktikai - aknė, neurodermitas, psoriazė (žvynelinė) ir kita;
• širdies kraujagyslių ligoms gydyti (kartu su plaučių ligomis);
• vegetatyvinės nervų sistemos harmonizavimui.

Išankstinė registracija: Tel. 2764645

 

BASEINAS KŪDIKIAMS

Ar reikia specialaus gydytojo leidimo lankytis baseine?

Prieš pradedant lankytis baseine mes rekomenduojame apsilankyti pas vaiko gydytoją ir gauti jo raštišką arba žodinį leidimą. Tėvai turi žinoti, kad vaikutis sveikas ir baseiną lankyti gali, kad neturi jokių širdies bėdų.

Ar reikia specialių sauskelnių, nepralaidžių vandeniui?

Taip, specialios sauskelnės būtinos.

Nuo kada?
Kuo anksčiau vaikutį atvesite į baseiną, tuo lengviau  jis pripras prie vandens. 
Nuo kokio amžius kūdikius priims, priklauso nuo baseino galimybių – kokios temperatūros vanduo, koks baseino gylis. Mes į baseiną priemam vaikučius nuo 3 mėnesi

Kokia nauda?
Vanduo mažiems vaikams – tobula aplinka, kurioje jie gali aktyviai judėti ir stiprinti raumenis.
Kai nerdamas vaikas sulaiko kvėpavimą, organizmas patiria trumpą hipoksinį krūvį, kuris stimuliuoja organizmo gyvybines galias.
Stiprėja nervų sistema. Štai kodėl į baseiną patariama vesti vaikus, kurie blogai miega, neturi apetito, yra irzlūs.
Vystosi ir tobulėja kraujotakos bei kvėpavimo sistemos. Ne veltui plaukti patariama vaikams, dažnai sergantiems bronchitu.
Tobulėja vaikučio judesiai. Didėja ištvermingumas. Plaukiojantys kūdikiai anksčiau už bendraamžius išmoksta sėdėti, vaikščioti.
Formuojasi taisyklinga laikysena, todėl plaukiojimas – geriausia sporto šaka, kai vaiko laikysena ydinga, stuburas iškrypęs ar krypstantis.
Tvirtėja vaiko pėdų ir kojų raumenys. Todėl plaukimas nepakeičiamas esant plokščiapadiškumui, šleivapėdiškumui.
Vandenyje mažėja statinė kūno įtampa, atsipalaiduoja raumenys, sąnariai, ,,nuimama” stuburo kaulų įtampa.
Vaikas mokosi būti kolektyve, adaptuotis kitoje aplinkoje. Todėl baseiną lankyti rekomenduojama ir baugštiems, sunkiai naujoje vietoje pritampantiems vaikams.
Gerėja medžiagų apykaita, todėl lankantys baseiną kūdikiai turi geresnį apetitą, geriau miega.
Plaukimo treniruotės – nepamainomos mokantis siekti tikslo, tvarkos, savarankiškumo, galų gale – paprasčiausių higienos įpročių.
Organizmą vanduo grūdina. Vandens mėgėjai žino, kad prasidėjus negalavimams (pavyzdžiui, pirmąją slogos dieną ar pajutus, kad kimba gripas), tereikia gerai paplaukioti baseine. Plaukiant pakyla kūno temperatūra ir ,,užmuša” virusus, o chloruotas vanduo dezinfekuoja nosies gleivinę ir neleidžia prasidėti slogai.

Ko mokosi?
Pirmas mokymo etapas – pripratimas prie vandens – trunka tol, kol vaikutis išmoksta panardinti galvą. Tada prasideda antrasis etapas, kai vaikai mokosi plaukti ir nardyti. Maži vaikai greičiau išmoksta nardyti, negu plaukti. Iš pradžių galvą panardinęs išbūna vos sekundę, o paskui gali nardyti nesustodamas ir rankioti nuo baseino dugno žaisliukus.
Vaikų baseine mažyliai plaukia su įvairiais plaukmenimis (pripučiamomis rankovėmis, palaikančiomis juostomis, plaukimo lentelėmis). Besimokantiems plaukti vaikams siūloma užsimauti mažus plaukmenis (,,pelekus”), kad tiestųsi kojos. Plaukti su plaukmenimis gerokai lengviau.

Kiek truks užsiėmimas?
Pirmoji ,,treniruotė” paprastai trunka vos 15 minučių. Kai vaikutis baseine apsipranta, užsiėmimai trunka apie pusvalandį.

Kokių daiktų reikės?
Einant į baseiną vaikui pakanka turėti plaukimo kepuraitę, šlepetes, rankšluostį, akinukus, maudymosi kostiumėlį.
Patys mažiausieji baseine plaukioja su specialiomis sauskelnėmis. Sauskelnės būtinmos todėl, kad vandenyje sustiprėja šlapinimosi refleksas (šį jausmą visi esame patyrę…), o šiltam vandeniui glostant pilvuką didėja noras tuštintis.
Dabar pilna visokių pigių, nekokybiškų kiniškų plaukimo akinių ar kaukių, kurių pirkti neverta. Specialūs ausų ir nosies kamštukai vaikams visiškai nereikalingi. Nosies žnybtukai reikalingi nebent sinchroninio plaukimo sportininkėms (kurios ilgai būna panirusios žemyn galva). Ausų kamštukai net kenksmingi – užkimšus ausis ir neriant negalima išlyginti susidariusio slėgio vidinėje ausyje, tai gali pakenkti būgneliui.

Ar nesusirgs?
Mamos baiminasi, kad į ausis patekus vandeniui, vaikas susirgs. Ausis turi patekti vandens, tai nieko baisaus. Visos kūno dalys turi justi vandenį. Mamos įsčiose vaikutis visą laiką buvo vandenyje, jo ausys buvo pilnos vandens, bet tai nekenkė.

Kada nevesti?
Į baseiną neveskite alkano, užsimiegojusio, sudirgusio, bepradedančio sirgti kūdikio. Geriausia maitinti valanda prieš treniruotę.

Kaip apsaugoti odą?
Jei vaikutis lanko baseiną, nupirkite švelnių prausimosi emulsijų ar prausimosi aliejuko. Paprastai vaikučiai nuprausiami prieš treniruotę ir po jos. Baseine vandenyje yra ištirpusių dezinfekuojamųjų priemonių, kurios agresyviai veikia odą. Todėl į baseiną būtina neštis skystesnio ir riebesnio kremo. Kremu reikia patepti vaiko veiduką prieš treniruotę, o po plaukiojimo ir dušo visą vaiko kūną reikėtų ištepti skystesniu kremu (emoljentu). 

•  Įv. sąnarių, raumenų, raiščių ligos (kelio sąnario osteoartritas,   menisko plyšimas, kryžminių raiščių plyšimas,  pėdos raiščių patempimas, plokščiapėdystė, achilo sausgyslės uždegimas, , „įšaldytas" petis, peties sąnario nestabilumas, rotatorių mandžetės sindromas, raumenų, sausgyslių, uždegimai, šonkaulių lūžimai, riešo kanalo sindromas, pirštų, plaštakos raiščių traumos  ir kt...)

Kas yra raumenų tonusas?
Raumenų tonusas – tai lengvo fiziologinio raumenų susitraukimo būsena ramybėje. Raumenys ramybės būsenoje šiek tiek susitraukę. Kitaip mes negalėtume išlaikyti pusiausvyros, nulaikyti galvos, sėdėti. Vienas iš kūdikio sveikatos požymių – geras raumenų tonusas. Raumenų tonusas gali būti sutrikęs: sumažėjęs (hipotonija), padidėjęs (hipertonija) arba kintantis – tai padidėjęs, tai sumažėjęs (distonija).


Kaip suprasti, kad raumenų tonusas nenormalus?
Raumenų tonusą gydytojas įvertina stebėdamas vaikelio pozą, čiuopdamas raumenis, įvertindamas raumenų pasipriešinimą. Iš akies nustatyti, ar vaiko raumenų tonusas nenormalus, nėra taip lengva. Tad gydytojas neurologas gali skirti kai kurių tyrimų: elektroencefalografiją, ultragarsinį galvos smegenų tyrimą, jei reikia - kompiuterinę galvos ir nugaros smegenų tomografiją.


Kokie padidėjusio raumenų tonuso požymiai?
Kai raumenų tonusas per didelis, kūdikis būna įsitempęs, sunku lankstyti jo kojytes ir rankytes, išvalyti pažastytes ar kirkšniukus, vaikelį aprengti ar nurengti. Normalu, kai pirmaisiais mėnesiais kūdikio raumenų tonusas būna padidėjęs. Tai rodo ir vaiko poza: sulenktos rankytės ir kojytės, suspausti kumštukai. Dėl padidėjusio raumenų tonuso pirmaisiais mėnesiais vaikelio judesiai netikslūs, nekoordinuoti, monotoniški. Lengvos formos padidėjęs raumenų tonusas ,,atsileidžia” 1-2 mėnesio pabaigoje, tad daugėja ir aktyvių judesių.


Kaip atrodo vaikas, kurio raumenų tonusas sumažėjęs?
Kai raumenų tonusas per mažas, kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs. Naujagimis su per mažu raumenų tonusu guli ,,varlytės” poza: išsiskėtęs, ištiesęs pirštus, atsipalaidavęs. Kartais raumenų tonusas gali kaitaliotis: vaikas tai įsitempęs, tai ,,atsileidęs”. Neretai pasitaiko asimetriško tonuso: vienos pusės raumenys labiau įsitempę. Tuomet vaikas riečiasi į vieną pusę, paguldytas ant pilvo verčiasi ant šono.


Dėl ko kūdikio raumenų tonusas būna per mažas arba per didelis?
Raumenų tonuso pakitimai atsiranda dėl raumenų, sąnarių, raiščių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pavyzdžiui, rachito), bet dažniausiai – dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų. Jei nėštumas ir gimdymas nebuvo sklandūs, vaiko raumenų tonusas gali būti pakitęs. Smegenims vystytis svarbiausias yra deguonis. Tarkime, dėl mamos mažakraujystės, padidėjusio krausjospūdžio, placentos patologijos ar kitų priežasčių vaisiui trūko deguonies. Jo smegenys negavo pakankamai deguonies, todėl gimus jose bus šiokių tokių sutrikimų. Dėl jų raumenų tonusas gali būti per didelis ar per mažas. Yra ir daugybė kitų priežasčių, kad ir paprasta nėščios moters sloga.


Ar raumenų tonuso pakitimai išaugami?
Nežymius raumenų tonuso pakitimus vaikas ,,išauga” iki 3 mėnesių. Jei ir toliau jo raumenų tonusas nenormalus, vaikui reikia padėti. Tačiau ryškūs sutrikimai gydomi iškart, nelaukiant, kol praeis 3 mėnesiai. Jei raumenų tonusas labai žemas, galima įtarti sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus. Raumenų hipotonija lydi įvairias genų, chromosomų ligas, pavyzdžiui, Dauno sindromą, rimtas medžiagų apykaitos ligas, endokrininius sutrikimus. Jei raumenų tonusas labai padidėjęs, tai gali būti cerebrinio paralyžiaus požymis.


Kaip gydomi vaikai, kurių raumenų tonusas nenormalus?
Jei nukrypimai nedideli, pakanka masažo ir gydomosios mankštos. Kai raumenų tonusas per didelis, skiriama gydomoji mankšta ir raumenis atpalaiduojantis masažas. Kai tonusas per mažas, skiriamas raumenis stimuliuojantis masažas. Masažo nesunkiai gali išmokti ir pati mama, tačiau būtina, kad pirmuosius kartus vaiką masažuotų specialistas. Mat gydomieji masažai gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos mamos atlieka savo sveikiems vaikučiams. Masažai skiriami kursais, o gydomąją mankštą tėvai su vaiku turi atlikti kasdien. Tad pagrindiniai gydytojai yra tėvai.
Labai retai, jei nukrypimai labai dideli, skiriama vaistų.


Kas nutiks, jei raumenų tonuso pakitimų negydysime?
Nuo judėjimo priklauso ir vaikelio protinė raida – kalba, suvokimas. Tokie paprasti judesiai, kaip galvytės kėlimas ar sukimas į šonus, gebėjimas dairytis aplinkui, žaislo griebimas, labai stiprina ne tik vaiko kūnelį, bet ir padeda tobulėti jo protui. Tad jei dėl per didelio ar per mažo raumenų tonuso vaikas negali judėti kaip bendraamžiai, jis negali ir reikiamai tobulėti.
Negydant asimetriško tonuso, vaikas lieka ,,kreivas”. Jis gali augti priverstiniu kairiarankiu (jei dešinėje pusėje yra tonuso sutrikimas, o kairėje - tonusas normalus), gali krypti jo stuburas, šleivėti pėdutės. Toks vaikas augs nerangus, nevikrus.


KAI RAUMENŲ TONUSAS PER DIDELIS
Toks kūdikis, paguldytas ant šono, užriečia galvą aukštyn. Ypač tai žymu, kai mažylis miega. Taip yra dėl įsitempusių nugaros raumenų.
Pastatytas vaikas į pagrindą remiasi pirštų galais.
Sunku lankstyti tokio kūdikio kojytes, atlenkti pirštukus.
Vaikas mėgsta kryžiuoti kojas per kelius ar čiurnas, laikyti suspaustus kumščius.
Kartais trūkčioja vaiko kojytės.
Mažylis neatsipalaiduoja net vonelėje.


KAI RAUMENŲ TONUSAS PER MAŽAS
Vaikas vangus ir nejudrus.
Pirmaisiais mėnesiais guli išsiskleidęs kaip varlytė, ši poza vadinama ,,floppy baby”.
Rankas ir kojas galima ,,mazgyti”, kaip skudurinės lėlės.
Gali būti silpni čiulpimo ir rijimo refleksai.
Mėnesio laiko mažylis, guldomas ant pilvuko, nekelia galvos, nemėgsta gulėti ant pilvo.


NORMALU, KAI:
naujagimis išvystytas lengvai ir neįsitempęs judina rankas ir kojas;
kūdikį lengva perrenginėti, keisti sauskelnes, nes jo kūnelis paslankus, lengvai lankstomas, tačiau ne ištižęs;
2 mėnesių vaikutis jau nulaiko galvytę;
4-5 mėnesių kūdikis moka apsiversti nuo nugaros ant pilvo, nuo pilvo ant nugaros;
5 mėnesių vaikutis jau moka pačiupti ir rankoje išlaikyti žaisliuką;
6-7 mėnesių kūdikis bando sėdėti;
9-10 mėnesių vaikutis bando stotis ir įsikibęs žengti pirmuosius žingsnius;
Sulaukęs metų mėgina eiti pats.